Pokalbis apie šventumą ir šventėjimą

       Pasaulio ir savęs pažinimo fakulteto klausytojai vasario 5 d. susitiko su Vilkaviškio parapijoje trejus metus tarnaujančia Šventosios šeimos kongregacijos seserimi vienuole Gertrūda. Bendravimas prasidėjo ir baigėsi bendra giesme, sesei Gertrūdai akomponuojant gitara. Ant stalo užsižiebėme sausio mėnesio paskaitos lektorės Vaidos Kriščiūnienės dovaną – iš Jeruzalės, Kristaus kapo  bazilikos pašventintą žvakelę. Fakulteto klausytoja Albina su draugėmis papuošė agapės stalą, ant jo padėdama Vasario 16-osios ir šv. Valentino švenčių akcentų bei rytinėse šv. Mišiose pašventintos šv. Agotos duonos.

   Ses. Gertrūda, remdamasi Šv. Tėvo Pranciškaus mintimis, išdėstytomis  apaštališkajame paraginime „GAUDETE ET EXSULTATE apie pašaukimą į šventumą šiuolaikiniame pasaulyje“ kalbėjo apie šventumo sampratos skirtumus pirmaisiais krikščionybės amžiais, viduramžiais ir šiais laikais. Šventumo suvokime svarbiausia  yra keisti asmeninį požiūrį , nes amžių  amžiais vyksta tas pat: žmonės gimsta, gyvena, sensta, miršta. Šventumo kelias – tai atlikti savo pareigas, išgyventi jas su meile, atiduoti kitam savo gyvenimą - rūpestį, dėmesį, meilę – laisva valia. O būti krikščionimi - reiškia būti laimingu žmogumi, kasdienybę išgyventi džiugiai. Žmogus laimingas, kai daro tai, kas jam patinka. “Apsispręskime būti laimingi. Laimė ateina iš Dievo. Laimė – plati sąvoka“- kalbėjo vienuolė ir kvietė pastudijuoti jos pristatytą Šv. Tėvo Pranciškaus dokumentą (išleista 2018 m.). Dvasinio gyvenimo gilesniam pažinimui siūlė paskaityti  vieno žymiausių šiuolaikinių psichoanalitikų Valerio Albisetti knygas ( išleido leidykla „Katalikų pasaulio leidiniai“, vieną jų išvertė vilkaviškietė, taip pat Šventosios Šeimos kongregacijos vienuolė Lina Striokaitė).

     Ses. Gertrūda atvirai pasakojo apie savo kelią į vienuolystės pašaukimą, atsakė į klausimus.

Fakulteto dekanė Birutė Nėnėnienė

Nuotraukos autorės