Nėra Lietuvoje televizijos  žiūrovo, kuris nepažinotų televizijos laidos „Mūsų miesteliai“ autorės ir vedėjos Nijolės Baužytės.Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto taryba pakvietė universiteto klausytojus ir kraštiečius susitikti su veterane, kuri maloniai ir jautriai dalinosi savo patirtimi, išgyventais jausmais ir nerimu dėl Lietuvos miestelių ateities.

     Pagyrusi vilkaviškiečius už žodžio tarties grožį, pažėrusi puokštę nuostabių prisiminimų apie miesteliuose sutiktus žmones, žurnalistė klausytojams tarsi pakartojo rašytojo, kunigo, šviesuolio J. Tumo – Vaižganto misiją – visą gyvenimą ieškoti „deimančiukų“ ir žavėtis lietuvio dorumu, tvirtybe, pragmatiškumu, gebėjimu daryti gerus darbus ir išpažinti savas nuodėmes.

      Skauda Nijolei Baužytei širdį dėl tuštėjančių miestelių, dėl vienišų tėvų, paliktų kaimuose, dėl uždarytų mokyklų, bibliotekų. Skauda ir mums... Tačiau viltis visada yra. Dar taip nebuvo, kad Lietuva neatsitiestų. Po paskaitos neapleido mintis, kad jaunuoliai, sušmėžavę televizijos ekrane vadinami „žvaigždėmis“, o kaip pavadinti orią žilaplaukę smulkutę filmų kūrėją, perėjusią skersai išilgai Lietuvą, atvėrusią tūkstančius durų, pakalbinusią dešimtis tūkstančių žmonių, sugėrusią jų tragedijas ir skausmus ir po grūdą sudėliojusią Tėvynės miestelių istorijos mozaiką.

      Gal tai tiesiog Lietuvos bitelė – darbštumo ir nesavanaudiškumo simbolis. Didžiulė padėka jai nuo visų klausytojų ir žiūrovų.

                                                    Leonora Čėplienė

                                                    Nuotraukos Dalytės Šileikienės