Paimkim Lietuvą ant rankų

   Vilkaviškio Trečiojo amžiaus universiteto taryba ir vokalinis ansamblis „Vakarė“ (vadovė Danutė Mažeikienė) visus pakvietė į susitikimą su muzika, su Lietuva, švenčiančia 100-metį, ir su savo draugais – Marijampolės rajono Sasnavos muzikine grupe „Sasnava“ (vadovė Marija Gylienė) ir Alksnėnų kaimo kapela „Alksnė“ (vadovai Lina ir Romas Skrinskai). Neįmantriai pavadinome savo renginį – „Mano Lietuva“. Juk, išties, ji – mano ir kiekvieno.

   Pilna Vilkaviškio parapijos salė  žilagalvių, bet spindinčiomis akimis studentų nuoširdžiai plojo ir svečiams, ir saviškiams. Koncerto režisierė ir vedančioji  universiteto dekanė, poetė, knygų autorė Janina Kurtinaitienė kvietė didžiuotis Suvalkijos šviesuoliais, kūrusiais Lietuvą, poetais, sugebėjusiais Tėvynę iki skausmo mylėti net už jūrų marių. Perskaitė Janina ir Kazio Bradūno eilėraštį „Nepalikau“. Klausėme ir skaudėjo... sielą skaudėjo... Ar taip kada nors pasakys  ir mūsų išvykę vaikai?

   Juoko pliūpsnį sukėlė neplona, bet dar vyro beieškanti senmergė, taip nuoširdžiai pasakojanti savo santykių su būsimais jaunikiais įžvalgas, o po to jau salę užliejo linksmos polkos ir lyriškų dainų melodijos. Lietuva, jos gamta, tėvų namai, vaikystės nostalgija ir meilė viskam, kas mus augina, supa ir globoja – tai temos, kurios virpino širdis, spaudė ašaras. Paskutinei dainai kilo iš vietų visi. Nes mūsų nereikia klausti, kas mums yra Lietuva.

                  Paimkim Lietuvą visi ant rankų.

                   Priglauskim Lietuvą kaip kūdikį brangų.

                   Nuneškim Lietuvą į Laimės šalį.

                   Nėra klastos tenai, nėra apgaulės.

     Dainavo  senjorai vienas nuo kito bandydami nuslėpti jaudulį ir neliko abejonių, jog jie – ta karta, kuri, jei reikės ir jei leis jų jėgos, neš ir vėl mano ir kiekvieno Lietuvą. Būna renginiai, kurie linksmina, bet ypatingi tie, kurie šildo sielą. Už jį dėkojame visiems rengėjams, dainininkams, muzikantams ir žiūrovams

Leonora Čėplienė

Nuotr. Birutės Nenėnienės