|
|
Naujienos » Tai nauja
|
Kelionės be amžiaus ribų.
Kelionės be amžiaus ribų“ - vykome į Šilutės kraštą.
Pirmasis mūsų sustojimas Mažosios Lietuvos patriarcho Martymo Jankaus muziejuje Bitėnuose. Mus pasitiko „žandaras“, patikrinęs dokumentus, įleido muziejun, kur klausėmės gidų pasakojimų, apžiūrėjome eksponatus, pasivaikščiojome po paveikslų sodą.
Rambyno kalnas nebuvo svetingas, nes pūtė labai siprus vejas, bet Bitėnų kapinaitėse, kur ilsisi šio krašto žymiausi žmonės, dvelkė ramybe.
Pakeliui į Šilutę atokvėpiui sustojome Pagėgiuose, kur kavinėjė „Peronas“ mūsų laukė kava ir gardūs desertai. Besigrožėdami vaizdais pro langus, nepajutome kaip atvykom į Šilutę. Aplankėme katalikišką Šv. Kryžiaus bažnyčią. Vėliau mūsų jau laukė „Šventiniai pietūs pas Hugo Šojų“. Patiekalai pagaminti pagal autentiškus dvaro receptus. Pietų metu sužinojome apie Šilokarčemos savininką Hugo Šojų, jo gyvenimą, veiklą, pomėgius. Po pietų, gidų vedami, apžiūrėjome Hugo Šojaus dvarą, eksponatus. Po pasisvečiavimo dvare, su gidu Pranu pasivaikščiojome po Šilutę, išgirdome begalę įdomių istorijų ir nutikimų. Šiek tiek pavargę, bet kupini įspūdžių, nakvynei įsikūrėme viešbutyje „Deims“. O vakarienei paragauti šio krašto patiekalų ėjome į restoramą „Gilija“.
Antros dienos rytą sočiai papusryčiavę, išvykome į vienintelę Lietuvoje salą – Rusnę. Čia pastovime prie stendo, menančio per Atmatos upę buvusio gražuolio Peterso tilto . Tada stabtelim prie vieninetelio pasaulyje paminklo Mahatmai Gandžiui ir šio krašto sūnui Hermanui Kalenbachui atminti. Eidami link Nemuno išsišakojimo į Atmatą ir Skirvytę, pamatome pačią seniausią Lietuvoje ir visame Pabaltijyje vandens matavimo stotį. O šalia uostelio, prie Pakalnės upės auga Rusnės įžymybė – Meilės klevas. Apžiūrime seniausią visame karšte liuteronų bažnyčią. Šalia merdintys buvę Teismo rūmai ir užmirštų kromų eilė. Pasigrožėje Rusne, užsukame į buvusioje senojoje pašto stotyje dabar reikiantį restoraną „Prie Peterso tilto“priešpiečio kavos ir deserto. Tokiau mūsų kelionė tęsiasi link lietuviškosios Venecijos- Mingės kaimo. Čia visi sulipame į laivą „Sielis“ ir plaukiame link Kintų. Pamario žuvienė ir žuvies asorti iš žuvies restorano buvo tokies skanūs, kad net nejutome vandens bangavimo. Kelionė laivu nuo Mingės iki Kintų, po Kniaupo įlanką, Kuršių marias, pro Uostadvarį, Krokų lankoje ir atgal iki Mingės visiškai neprailgo ir norėjosi, kad nesibaigtų, kad galėtume gėrėtis ir gėrėtis pro šalį plaukiančiais vaizdais...
Pakeliui namo trumpan stabtelėjome Juknaičiuose privačiame Kęstučio Bulkausko siuvimo mašinų muziejuje – vieninteliame tokio tipo muziejuje Lietuvoje. Čia mes buvome labai laukiami, apie mūsų numatomą viešnagę net aprašė spaudoje. Iš tikro, pamatę eksponatus, likome sužaveti.
Kelionės gidė Laimutė Sutkuvienė, nuotrukos gidės.
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|