|
|
Naujienos » Tai nauja
|
Liepos 26 d.- Oninės
Šventoji Ona – Švč. Mergelės Marijos motina, šv. Joakimo žmona, Jėzaus senelė iš motinos pusės. 1584 m. popiežius Grigalius XIII Onos šventę paskelbė privalomą visoje Bažnyčioje.
Oninės minėtos dar pagonių laikais, ši šventė tuo metu vadinta Pabaigtuvėmis, Nokiu ar Sirpstu.Žmonės švęsdavo ne tik didžiųjų vasaros darbų pabaigą, bet ir derliaus prinokimo šventę.
Seniau tokiu laiku jau būdavo baigiami patys sunkiausi vasaros darbai. Tai metas, kai naujas derlius pakeičia senąjį, miškuose prisirpsta avietės, soduose – vyšnios, o laukuose – rugiai. Šią dieną buvo kepama šviežia duona, tad žmonės sakydavo – „Šv. Ona – duonos ponia“, „Ateina Onutė su šventa duonute“.
Pasak etnologo Liberto Klimkos, po Oninių dienelės – trumpyn, darbeliai – mažyn. Palyginti su Joninėmis, diena jau sutrumpėjusi maždaug valandą. Apie Onines jau pasikasdavo šviežių bulvių, jau karvės paėsdavo sočiai atolo, daug pieno, sūrių, sviesto, sočiai valgyti buvo. Rugiapjūtei išlaikydavo skilandį, kad būtų sočiau, tvirčiau, ypač vyrams, kurie kirto rugius. Oninės laikomos ir rugiapjūtės pabaiga. Įrankiai Lietuvos regionuose labai skirtingi – aukštaitis gali ir nemokėti su dzūko dalgiu darbuotis. Gilioje senovėje, kai rugius kirsdavo pjautuvais, tai buvo moterų darbas. Vyrai rišdavo pėdus.