|
|
Naujienos » Tai nauja
|
Verbų sekmadienis.
Verbų sekmãdienis, Viẽšpaties Kančiõs sekmãdienis, Krikščionių Bažnyčioje – privalomoji šventė; iškilmė. Verbų sekmadieniu (pietinėse šalyse vadinamas Palmių sekmadieniu) prasideda Didžioji savaitė. Verbų sekmadienis švenčiamas sekmadienį prieš Velykas Kristaus įžengimui į Jeruzalę paminėti. Liturgijoje Kristaus kaip Mesijo šlovė siejama su kančia ir mirtimi.
Verbų sekmadienio papročiai Lietuvoje
Lietuvoje nuo seno Verbų sekmadienio rytą būdavo skubama kuo anksčiau atsikėlus iš anksto pasiruošta verba nuplakti dar miegančius artimuosius sakant: Ne aš plaku, verba plaka. Už savaitės ir Velykos, ar žadi velykaitį (margutį)?
Mama vaikams verba sušerdavo, kad visus metus nesirgtų, būtų darbštūs. Nuplaktieji nepykdavo, džiaugdavosi. Bažnyčioje reikėdavo rankoje laikyti verbą, kitaip velnias į delną įbruksiąs savo uodegą. Išėję iš bažnyčios stengdavosi vieni kitiems, namie – artimiesiems suduoti verba, tikėdamiesi išvaryti ligas, susigrąžinti sveikatą.
Vakarų Žemaitijoje ir kitur šventintą verbą kišdavo už trobos sijos, į kertę, kad saugotų nuo gaisro, perkūnijos. Daug kur senesniems, vienišiems kaimynams šventintų verbų į namus atnešdavo jaunimas.
Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją
2025-04-12