Visų šventųjų diena – po mirties paskelbtų šventaisiais atminimo ir pagerbimo diena, minima lapkričio 1 d.Tikima, kad šventieji padeda žmonėms, jei jiems meldžiamasi. Lapkričio 1-ąją liturgine šventųjų atminimo švente paskelbė popiežius Bonifacas IV VII a. pradžioje.

998 m. popiežius Grigalius šventę papildė lapkričio 2-ąja, skirta pagerbti mirusiuosius - Lietuvoje tą dieną minimos Vėlinės. Abi šventės visuomenėje neretai minimos kaip viena.Lapkričio 1 d. Romos katalikų bažnyčia visada skelbė privaloma švente. Sąjūdžio metais Lietuvoje 1990 m. vasario 9 d. buvo priimtas įstatymas, pagal kurį lapkričio 1-oji paskelbta nedarbo diena

Hellovinas Lietuvoje niekada nebuvo nei minimas, nei švenčiamas.

 Unikali tradicija iš senųjų laikų išlikusi Dzūkijoje, Margionių Kaime.

Kaimas turi savo kapinaites, kuriose išlikusį senoji tradicija – Vėlinių laužai. Per Vėlines kapinaitėse, prie drevėtos pušies, dega laužai. Apeigos Margionių kapinėse trunka aštuonias dienas – oktavą. Prie laužo meldžiamasi, aptariami kaimo reikalai, prisimenami anksčiau kaime gyvenę žmonės, giedamos giesmės iš senovinių kantičkų, sudeginami seni sutrūniję  mediniai kryžiai . Tvarkomi ir tie kapai, kurių niekas nebelanko.

Lenkijoje, Čekijoje, Švedijoje, Suomijoje, Slovėnijoje, Slovakijoje, Lietuvoje, 

Kroatijoje, Austrijoje, Rumunijoje, Vengrijoje ir 

Vokietijoje yra tradicija šią dieną deginti žvakeles ir lankyti artimųjų kapus.

IŠ Vikipedijos

2024-10-30