Onutė Gabartienė

ŽVAIGŽDŽIŲ LOPŠINĖ

Dar šiluma alsuoja

beužgęstanti diena.

Spėriai išrieda

 pasikinkius vėją

paauksuota savo karieta.

Naktis tamsiais sparnais

apglėbus žemės veidą,

žvaigždes lopšinę

paniūniuot maldaus.

 Tuoj sapnas

miego karalijon

tyliai nuskraidins.

Kol rytmečio aušra

pramerks akis,

pirmuoju spinduliu

paglostys mūsų širdis.

Vėl prasidės nauja diena....

NUTILO VOLUNGĖS GIESMĖ

(J.Marcinkevičiaus atminimui)

Tu išėjai, bet liko Tavo žodis

iškeltas į aukštybes neregėtas.

Toksai skambus, lyg volungės giesmė

rasotoj pamiškėj ankstyvą rytą.

Sugelta liūdesio širdim,

giliausio suvokimo kupina

didžiuojuosi, kad Lietuva tave turėjo.

Tu – mūs epochos legenda!

Pasėjai tiek gražiausių žodžių,

tiek meilės nemeluotos

gimtajam kaimui palikai.

Sudygo jie Lietuviškoj žemelėj,

suvešėjo mūru tarsi tėviškės rugiai.

Iš Tavo posmų žvelgia į mane

Kudirka, Basanavičius, Donelaitis.

Prabyla net karaliaus Mindaugo dvasia.

Tiek daug gerumo mūsų sielose pasėjęs,

ilsėkis amžinai tyloj kalnelio.